Su sniegu, mieli centautojai. O prieš jam iškrentant sugalvojau įvairiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose įsigyti vieno cento monetų – norėjau pasižiūrėti, ar įmanoma gauti tikrų, kišenėje barškančių pinigų. Pirmiausiai parašiau elektronines užklausas į bankus – kiek kainuoja 10 Lt banknotą išsikeisti į vieno cento monetas? Visi bankai atsakė per kelias dienas, štai jų atsakymai:
Nordea: paslauga neteikiama;
Danske Bank: iki 20 Lt nemokamai, viršijus – 4,5%;
Swedbank: iki 10 Lt nemokamai, viršijus – 4,5%, mažiausiai 3 Lt;
Medicinos bankas: nemokamai;
DNB: 6%, mažiausiai 3 Lt;
Citadele: 0,1 Lt už vieną keičiamą banknotą;
Šiaulių bankas: 0,1%, mažiausiai 1 Lt;
SEB: paslauga neteikiama.
Tada apsilankiau bankų internetinėse svetainėse ir pateiktuose kainynuose pats ieškojau tokios paslaugos kainos. Nesutapimą su elektroniniu paštu gautu atsakymu radau tik Medicinos banko svetainėje – čia skelbiama, kad paslaugos kaina yra 4%, mažiausiai 2 Lt. Vadinasi, dviejuose bankuose centų ieškoti net neverta, trijuose tektų mokėti įvairų mokestį, o dar trijuose turėtų pakeisti nemokamai. Keisčiausias mokestis turėtų būti Citadele banke – nepriklausomai nuo banknoto nominalo, mokestis yra vienodas. Nutariau aplankyti keturis bankus: Swedbank, Danske Bank, Medicinos banką ir Citadele.
Swedbank. Apsilankiau banko skyriuje, esančiame priešais Valdovų rūmus. Pralaukęs maždaug pusvalandį patekau pas banko darbuotoją. Man pasakius, kad norėčiau išsikeisti 10 Lt į vieno cento monetas, ji sušuko: tiek daug?! Ne, čia nedaug, – atsakiau. Jūs nežinote, kas yra daug, – nepridūriau. Teko dar palaukti, kol ponia darbuotoja kažkur surado ir atnešė du maišelius su monetomis, viename jų buvo 400, o kitame – 600 monetų. Pliusas už paprastą aptarnavimą, minusas už ilgą laukimo laiką.
Danske bankas. Pakeliui užsukau į Gedimino prospekte esantį skyrių. Deja, darbuotoja, kelias minutes pavarčiusi iš spintos ištrauktą kainyną, pareiškė, kad už šią paslaugą man teks susimokėti 4,5% nuo keičiamos sumos. Padėkojau, ir išėjau. Kitą dieną apsilankiau Europos aikštėje esančiame šio banko skyriuje. Čia monetas išsikeičiau be eilių ir kitokių problemų. Pliusas už greitą aptarnavimą, tačiau minusas už pirmąją melagystę.
Medicinos bankas. Nors mažai turėjau vilties, kad banko tinklalapyje rašoma netiesa, vis dėlto nusprendžiau išbandyti. Nuvykęs į centrinį banko skyrių, pasakiau, kokios paslaugos noriu, ir iš karto paklausiau, kiek tai kainuoja. Tačiau banko darbuotoja išgirdo tik pusę mano pasakyto sakinio. Ji susižavėjusi perklausė, ar man tikrai reikia vieno cento monetų, mikliai surado monetų maišelį, dar mikliau jas perskaičiavo gretimame kambarėlyje esančiu monetų skaičiavimo aparatu ir pranešė, kad iš manęs nori 2 litų. Bet aš norėjau išsikeisti 10 litų, miela ponia! Ne, pasirodo tie du – komisinis mokestis. Vadinasi, kažkas iš banko darbuotojų, atrašęs į elektroninį paklausimą, man pamelavo. Ponia darbuotoja atsakė nieko nežinanti ir sistemingai baksnojo į viename lape smulkiu šriftu surašytus banko paslaugų įkainius. Nebesiginčijau. Padėkojau, ir apleidau patalpas be monetų. Maža viltis pradingo. Pliusas už darbuotojos susižavėjimą, minusas už neišklausymą ir melagystę.
Citadele. Aplankiau Gedimino prospekte esantį skyrių. Banko darbuotoja pasakė, kad tiek daug vieno cento monetų neturės ir pasiūlė nuvykti į centrinį banko skyrių. Be to, ji užsiminė, kad keičiant iki 30 Lt tokia paslauga nieko nekainuoja. Hm, nesutampa su mano turima informacija. Galiausiai, jau atsisveikinant, ponia darbuotoja įbruko į mano rankas reklaminį lankstinuką ir pasiūlė įsigyti geriausią ir šauniausią banko kortelę. Ačiū, bet aš atėjau ne to… Nuvykus į netoli Vilniaus santuokų rūmų esančią banko būstinę, išsikeisti monetas pavyko tik papasakojus savo norą tris kartus – vis pataikydavau prie netinkamo langelio. Kadangi banke vieno cento monetos buvo supakuotos maišeliais po 4 Lt, kasininkei pasiūlius įsigijau tris tokius – iš viso už 12 Lt. Pliusas už gerą aptarnavimą, minusas už reklamos brukimą.
Lietuvos bankas. Apsilankius komerciniuose bankuose, nutarėme tą patį padaryti ir Lietuvos banke. Netgi daugiau – išbandyti galimybę norimą pinigų kiekį ir nominalus užsisakyti internetu. Deja, šiuo būdu nieko nepešėme. Iš Lietuvos banko gavome atsakymą, kad dėl nuo 2015 metų planuojamo įsivesti euro, Lietuvos bankas turi 1 cento monetų atsargų tiek, kad užtikrintų savo funkcijų vykdymą, o papildomai monetų kaldinti neplanuoja, todėl negali patenkinti mūsų prašymo.
Tyrimas baigtas. Beliko suskaičiuoti įsigytas monetas. Swedbank ir Danske bankuose įsigytuose maišeliuose radau tiek monetų, kiek ir buvo užrašyta – po 1000. Tačiau Citadele banke gautuose maišeliuose vienos monetos vis dėl to trūko – radau 1199 monetas vietoje 1200. Išvada tokia, jog bankuose darosi sunku gauti grynųjų pinigų. Net jei bankas sutinka išduoti monetas, atsiranda įvairių papildomų trukdžių. Labiausiai nuvilia bankų darbuotojų neišmanymas ir nesugebėjimas suprasti kliento poreikių.
