Sveiki. Ilgokai tylėjome. Priežasčių esti įvairiausių, nekankinsiu jūsų jas vardindamas. Stengiamės vystyti idėją mums logiškai atrodančia linkme, tačiau ne viskas pavyksta taip, kaip norėtumėme – kartais trūksta patirties, kartais laiko, o kartais – nežinia ko.
Visas projekto įgyvendinimas man primena Kristijono Donelaičio ratą, kurį nuo pat pradžių bandome įsukti. Sukame mes, sukate ir jūs, mieli centautojai. Vieni be kitų pražūtume. Tad sukime tą ratą, kad ir braškantį, kad ir kreivą, bet į priekį. Ačiū jums visiems.
2011-05-02 „Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai“
Šis įrašas priskirtas Tinklaraštis kategorijai. Išsisaugokite ilgalaikę nuorodą.
Nors K. Donečio „Metų“ poemoje …„Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai / Irgi žemes bjaurias išplėšdamas teškina šmotais“… , manau studentai pasieks ir J. Biliūno aprašytą „Laimės žiburio“ džiaugsmą.
Dažnai žmonės linki sėkmės. Linkėti yra gerai. Bet to linkėti jau tapo banalu. Geriau linkėti laimės, nes svarbiausia būti laimingam, o sėkmė ne visada atneša laimę. Tau gali beprotiškai sektis, ir vis vien gali nesijausti laimingas. Yra žmonių, kurie laukia laimės. Jie patys nesistengia ką nors pakeisti, o tik laukia kol kažkas atneš jiems laimę. Manau svarbiau yra noras. Kai yra noras būna viskas gerai. Tuomet norisi gyventi, norisi mylėti, mokytis. Visi darbai nudirbami daug lengviau, jei tu šito nori, darbas tampa malonumu ir laime. Noras atneša daug laimės. Štai taip ir atsiranda ta paprasta, bet daug reiškianti žmogaus gyvenime laimė.
Tad ir palinkėkime šiems jauniems žmonėms laimės!